krestelti

krèstelti, -i (-ia, -na), -ėjo (-ė), krẽstelti žr. krestelėti: 1. Je dar krèsteltų kiek, ir pabustų PnmA. Kai krẽstelė…, net ešis sulinko OG352. Prisipila stiklelį, o paskui, galvą kresteldamas, pasako Ašb. 2. Smarkiai važiuoja ir smarkiai krestelna PnmA. Kai autobusas krestelia į akmenį ir pašoka, pilietis nosim bakstelia į savo švarko guziką ir nubunda V.Mont. Vežimas, krestelęs nuo kranto, suiro, ir bastučių galvos pradėjo dribti į vandenį BsPIII105. Jis ėjo greit, kresteldamas su kiekvienu žingsniu ir kiek atmetęs aukštyn galvą rš.